HEPATITŲ IŠTYRIMO PROGRAMA
PSO duomenimis, sergamumas virusinėmis ligomis sparčiai didėja ir tampa viena dažniausių mirčių priežasčių visame pasaulyje. Remiantis statistika, pasaulyje beveik 5 milijonus žmonių vargina hepatitas B (HBV), o dar beveik 4 milijonus – hepatitas C (HCV). Kadangi šios ligos dažnai nepasireiškia simptomiškai, daugybei žmonių hepatitų infekcijos dar net nediagnozuotos, todėl jie negali laiku pradėti gydymo. Nustatyti hepatitų infekcijas galima atlikus laboratorinius tyrimus. „Altamedica“ šeimos klinikose atliekamos hepatitų tyrimų programos, kurios gali padėti aptikti virusinius hepatitus ankstyvoje stadijoje, kai liga dar neprogresavusi. Hepatitų diagnostikai skirtos ištyrimo programos yra sudarytos gydytojų, atsižvelgiant į ligų simptomatiką.
Ištyrimo programa prieš hepatito B vakcinaciją
Šią tyrimų programą rekomenduojama atlikti prieš skiepijantis nuo hepatito B viruso, siekiant įvertintų antikūnus.
Ištyrimo metu atliekami 2 tyrimai:
- HBV HBcor antikūnai parodo, ar žmogus yra turėjęs kontaktą su hepatito B virusu – šie antikūnai gali būti randami persirgus infekcija arba esant buvusiai arba esamai hepatito B viruso infekcijai.
- HBV HBs antikūnai parodo, ar organizmas turi apsauginių antikūnų prieš hepatito B virusą – jie gali susidaryti po vakcinacijos arba persirgus hepatitu B.
| Prisirašiusiems pacientams, € | Neprisirašiusiems pacientams, € | |
|---|---|---|
| Ištyrimo programa prieš hepatito B vakcinaciją | 18 | 22 |
| Virusinių hepatitų ištyrimo programa | 32 | 40 |
Palikti atsiliepimą:
Atsiliepimai:
Atsiliepimų nėra.
Virusinių hepatitų ištyrimo programa
Šią tyrimų programą pravartu atlikti įtariant užsikrėtimą virusiniu hepatitu. Programos metu ištiriami pagrindiniai kepenų funkcijos rodikliai, virusinių hepatitų B ir C žymenys.
Ištyrimo metu atliekami net 9 tyrimai:
- HBV HBs antikūnai parodo, ar organizmas turi apsauginių antikūnų prieš hepatito B virusą – jie gali susidaryti po vakcinacijos arba persirgus hepatitu B.
- Bilirubinas bendras parodo bendrą bilirubino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti kepenų, tulžies pūslės bei tulžies latakų veiklą.
- Bilirubinas tiesioginis parodo tiesioginio bilirubino kiekį ir padeda tiksliau įvertinti tulžies nutekėjimo ar kepenų veiklos sutrikimus.
- Gamagliutamiltransferazė (GGT) parodo kepenų ir tulžies takų fermento aktyvumą, kuris gali padidėti esant kepenų ar tulžies takų pažeidimams.
- Aspartataminotransferazė (GOT, ASAT) padeda įvertinti kepenų, raumenų ar širdies audinių pažeidimo požymius.
- Alaninaminotransferazė (GPT, ALAT) parodo kepenų ląstelių būklę ir gali padidėti esant kepenų pažeidimui ar uždegimui.
- HBV HBsAg antigenas parodo, ar kraujyje aptinkamas hepatito B viruso paviršiaus antigenas, kuris gali rodyti esamą hepatito B infekciją.
- HCV antikūnai parodo, ar žmogus yra turėjęs kontaktą su hepatito C virusu, tačiau teigiamam rezultatui įvertinti dažnai reikalingi papildomi tyrimai.
- Šarminė fosfatazė parodo kepenų, tulžies takų ir kaulų fermento aktyvumą, kuris gali padidėti esant tulžies nutekėjimo, kepenų ar kaulų apykaitos sutrikimams.
Kokie simptomai būdingi virusiniams hepatitams?
Nors dalis virusinių hepatitų atvejų yra besimptomiai, užsikrėtus gali pasireikšti:
- Silpnumas
- Apetito stoka
- Pykinimas
- Vėmimas
- Sąnarių skausmas
- Skausmas ar diskomfortas dešiniajame pilvo šone
- Odos niežulys
- Odos ir akių junginės pageltimas
Ką svarbu žinoti apie virusinius hepatitus?
Hepatitas B. Tai kepenų infekcija, kurią sukelia HBV, pažeidžiantis kepenis ir galintis sukelti ūminę arba lėtinę ligą. Šis virusas perduodamas per užsikrėtusio asmens kraują ar kitus kūno skysčius, taip pat motina gali perduoti vaisiui. Virusinis hepatitas B gali padidinti mirties riziką dėl cirozės ar kepenų vėžio.
Hepatitas C. Tai virusinė kepenų infekcija, kurią sukelia hepatito C virusas. Šis virusas perduodamas per užsikrėtusio asmens kraują. Viruso sukelta infekcija gali būti tiek lėtinė, tiek ūminė. Net 80 % atvejų ūminė infekcija būna besimptomė ir itin retai pavojinga gyvybei, nes net 15–45 % užsikrėtusių asmenų savaime, be jokios gydymo, išvalo virusą iš savo organizmo per 6 mėnesius nuo užsikrėtimo. Likusieji serga lėtine infekcija. Sergantiems šia infekcijos forma tikimybė ateityje, per 20 metų, mirti nuo kepenų cirozės išauga net 15–30 %.
Hepatitas A. Tai kepenų liga, kurią sukelia hepatito A virusas, plintantis per užkrėstą maistą ir vandenį ar tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu. Skirtingai nuo hepatito B ir C, hepatitas A nesukelia lėtinės ligos, tačiau gali sukelti žaibišką hepatitą (ūminį kepenų nepakankamumą), kuris neretai yra mirtinas. Beveik visi asmenys, užsikrėtę hepatitu A, pasveikę visam gyvenimui įgauna imunitetą.