Raudonukė. Ši virusinė infekcija ypač pavojinga užsikrėtus pirmąjį nėštumo trimestrą – remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, beveik 98 % tikimybė, kad kūdikis gims su smegenų ir širdies apsigimimais, aklumu ar kurtumu, taip pat gerokai padidėja persileidimų rizika. Raudonukės virusas plinta oro lašeliniu būdu, o jo šaltinis – užsikrėtę asmenys, net ir neturintys aiškių ligos simptomų.

Toksoplazmozė. Kaip ir raudonukė, taip ir toksoplazmozė didžiausią žalą vaisiui gali sukelti motinai užsikrėtus infekcija ankstyvoje nėštumo stadijoje. Net 80–90 % naujagimių užkrėtimo atvejų infekcija būna besimptomė, infekcijos padariniai išryškėja tik vaikystėje ar paauglystėje, tačiau apie 5 % užsikrėtusių naujagimių galimi sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimai. Tiesa, ne kiekviena užsikrėtusi moteris gali perduoti užkratą vaisiui. Didžiausias pavojus perduoti užkratą atsiranda tuomet, kai moteris suserga ūmia toksoplazmoze, taip pat užsikrėtus pirmąjį arba paskutinį nėštumo trimestrą. Sergant lėtine toksoplazmoze, infekcija vaikui neperduodama. Moteris, kartą pagimdžiusi vaiką, sergantį įgimta toksoplazmoze, kito nėštumo metu užkrato neperduos. Šia infekcija užsikrečiama valgant termiškai netinkamai apdorotą mėsą, neplautus vaisius ir uogas, geriant užterštą pieną ar vandenį.

CMV infekcija. Ši virusinė infekcija irgi pavojingiausia moteriai užsikrėtus pirmoje nėštumo pusėje – šiuo laikotarpiu padidėja rizika užkratą perduoti vaisiui. Rizika tampa dar didesnė, jeigu moteris pirmą kartą užsikrečia šiuo virusu. Kūdikiams infekcijos simptomai pasireiškia  per kelias dienas nuo gimimo – gali pažeisti nervų sistemą, padidėti kepenys ir blužnis, pagelsti ar išberti kūną, sumažėti už kraujo krešėjimą atsakingų ląstelių. Net jei moteris užsikrečia iki pastojimo, infekcija vis tiek gali būti perduota vaisiui. Galimas ir pogimdyminis infekcijos perdavimas, maitinant mažylį motinos pienu. CMV užkratas plinta per kraują, šlapimą, seiles, ašaras, motinos pieną ir lytiniu keliu.