Pirminę ištyrimo programą sudaro net 16 svarbiausių laboratorinių tyrimų. Paėmus kraujo mėginį, įvertinama skydliaukės, inkstų ir kasos veikla, cholesterolio, trigliceridų ir cukraus kiekis kraujyje.

Ištyrimo metu tiriami:

Vidutinė ištyrimo programa moterims

Vidutinė ištyrimo programa moterims sudaryta iš 25 pačių svarbiausių laboratorinių tyrimų. Paėmus kraujo mėginį, ištiriamos kraujo ląstelės, kepenų fermentai, šlapimo sudėtis ir inkstų funkcijos rodikliai, kraujo riebalai ir cukrus, uždegimo rodiklis, pagrindiniai elektrolitai, skydliaukės hormonai ir vitaminas D.

Ištyrimo metu tiriami:

1. Alfa-amilazė parodo kasos ir seilių liaukų fermento kiekį, kuris dažniausiai vertinamas įtariant kasos veiklos sutrikimus.
2. Bendras baltymas parodo bendrą baltymų kiekį kraujyje ir padeda įvertinti mitybos būklę, kepenų, inkstų veiklą bei uždegiminius procesus.
3. Bendras kraujo tyrimas parodo kraujo ląstelių būklę ir gali padėti pastebėti mažakraujystės, uždegimo, infekcijos ar kitų kraujo pakitimų požymius.
4. Bilirubinas tiesioginis parodo tiesioginio bilirubino kiekį ir padeda tiksliau įvertinti tulžies nutekėjimo ar kepenų veiklos sutrikimus.
5. Bendras šlapimo tyrimas padeda įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę, taip pat gali parodyti uždegimo, infekcijos, baltymo, gliukozės ar kitų pakitimų požymius.
6. Bilirubinas bendras parodo bendrą bilirubino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti kepenų, tulžies pūslės bei tulžies latakų veiklą.
7. Chloras parodo vieno pagrindinių organizmo elektrolitų kiekį ir padeda įvertinti skysčių, rūgščių–šarmų pusiausvyrą bei inkstų veiklą.
8. Cholesterolis parodo bendrą cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda įvertinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
9. DTL cholesterolis parodo „gerojo“ cholesterolio kiekį, kuris padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių.
10. ENG parodo eritrocitų nusėdimo greitį ir gali padėti įvertinti uždegiminius, infekcinius ar kitus organizme vykstančius procesus.
11. Gamagliutamiltransferazė (GGT) parodo kepenų ir tulžies takų fermento aktyvumą, kuris gali padidėti esant kepenų ar tulžies takų pažeidimams.
12. Gliukozė plazmoje parodo cukraus kiekį kraujyje ir padeda įvertinti gliukozės apykaitą bei cukrinio diabeto riziką.
13. Aspartataminotransferazė (GOT, ASAT) padeda įvertinti kepenų, raumenų ar širdies audinių pažeidimo požymius.
14. Alaninaminotransferazė (GPT, ALAT) parodo kepenų ląstelių būklę ir gali padidėti esant kepenų pažeidimui ar uždegimui.
15. Kalcis parodo kalcio kiekį kraujyje ir padeda įvertinti kaulų, prieskydinių liaukų, inkstų bei nervų ir raumenų sistemos būklę.
16. Kalis parodo vieno svarbiausių elektrolitų kiekį, kuris reikalingas normaliai širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklai.
17. Kreatininas parodo inkstų veiklą ir padeda įvertinti, kaip efektyviai inkstai filtruoja medžiagų apykaitos produktus iš kraujo.
18. Laisvas tiroksinas (FT4) parodo aktyvaus skydliaukės hormono tiroksino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės veiklą.
19. MTL cholesterolis parodo „blogojo“ cholesterolio kiekį, kurio padidėjimas siejamas su aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
20. Natris parodo vieno pagrindinių elektrolitų kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skysčių pusiausvyrą, inkstų bei nervų sistemos veiklą.
21. Šlapalas parodo baltymų apykaitos galutinio produkto kiekį kraujyje ir padeda įvertinti inkstų veiklą bei organizmo skysčių balansą.
22. Šlapimo rūgštis parodo purinų apykaitos produkto kiekį kraujyje ir padeda įvertinti podagros, inkstų akmenų ar medžiagų apykaitos sutrikimų riziką.
23. Tireotropinis hormonas (TTH) parodo skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekį ir padeda įvertinti, ar skydliaukė veikia normaliai, per silpnai ar per aktyviai.
24. Trigliceridai parodo riebalų kiekį kraujyje ir kartu su cholesterolio rodikliais padeda įvertinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
25. Vitaminas D bendras parodo vitamino D kiekį organizme. Jis svarbus kaulų, raumenų, imuninės sistemos ir bendros savijautos palaikymui.

Išplėstinė ištyrimo programa moterims

Šią programą sudaro itin platus spektras laboratorinių tyrimų, todėl ji skirta moterims, norinčioms išsitirti „visą organizmą“. Paėmus kraujo mėginį, atliekama net 30 tyrimų. Ištiriamos kraujo ląstelės, kepenų fermentai, šlapimo sudėtis ir inkstų funkcijos rodikliai, kraujo riebalai ir cukrus, uždegimo rodikliai, pagrindiniai elektrolitai, skydliaukės hormonai, vitaminas D. Programą sudaro ne tik dažniausiai skiriami laboratoriniai tyrimai, bet ir retesni, skirti įvertinti širdies kraujagyslių sistemos būklę, onkologines patologijas ir kt.

Ištyrimo metu tiriami:

1. 1. Alfa-amilazė parodo kasos ir seilių liaukų fermento kiekį, kuris dažniausiai vertinamas įtariant kasos veiklos sutrikimus.
   2. Bendras baltymas parodo bendrą baltymų kiekį kraujyje ir padeda įvertinti mitybos būklę, kepenų, inkstų veiklą bei uždegiminius procesus.
   3. Bendras kraujo tyrimas parodo kraujo ląstelių būklę ir gali padėti pastebėti mažakraujystės, uždegimo, infekcijos ar kitų kraujo pakitimų požymius.
   4. Bendras šlapimo tyrimas padeda įvertinti inkstų ir šlapimo takų būklę, taip pat gali parodyti uždegimo, infekcijos, baltymo, gliukozės ar kitų pakitimų požymius.
   5. Laisvas trijodtironinas (FT3) parodo aktyvaus skydliaukės hormono kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės veiklą.
   6. Bilirubinas bendras parodo bendrą bilirubino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti kepenų, tulžies pūslės bei tulžies latakų veiklą.
   7. Bilirubinas tiesioginis parodo tiesioginio bilirubino kiekį ir padeda tiksliau įvertinti tulžies nutekėjimo ar kepenų veiklos sutrikimus.
   8. ATPO parodo antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę kiekį ir padeda įvertinti autoimuninių skydliaukės ligų, pavyzdžiui, Hašimoto tiroidito, riziką.
   9. Cholesterolis parodo bendrą cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda įvertinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
   10. C reaktyvinis baltymas (CRB) parodo uždegimo aktyvumą organizme ir dažnai naudojamas infekcijų, uždegiminių ligų ar gydymo eigos stebėjimui.
   11. Didelio jautrumo CRB parodo labai mažo intensyvumo uždegiminius procesus ir gali būti naudojamas širdies bei kraujagyslių ligų rizikai įvertinti.
   12. DTL cholesterolis parodo „gerojo“ cholesterolio kiekį, kuris padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių.
   13. Feritinas parodo organizmo geležies atsargas ir padeda įvertinti geležies trūkumą ar jos perteklių.
   14. Gamagliutamiltransferazė (GGT) parodo kepenų ir tulžies takų fermento aktyvumą, kuris gali padidėti esant kepenų ar tulžies takų pažeidimams.
   15. Gliukozė plazmoje parodo cukraus kiekį kraujyje ir padeda įvertinti gliukozės apykaitą bei cukrinio diabeto riziką.
   16. Aspartataminotransferazė (GOT, ASAT) padeda įvertinti kepenų, raumenų ar širdies audinių pažeidimo požymius.
   17. Alaninaminotransferazė (GPT, ALAT) parodo kepenų ląstelių būklę ir gali padidėti esant kepenų pažeidimui ar uždegimui.
   18. Homocisteinas parodo aminorūgšties kiekį, kuris gali būti susijęs su vitamino B grupės trūkumu ir padidėjusia širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
   19. Kalcis parodo kalcio kiekį kraujyje ir padeda įvertinti kaulų, prieskydinių liaukų, inkstų bei nervų ir raumenų sistemos būklę.
   20. Kalis parodo vieno svarbiausių elektrolitų kiekį, kuris reikalingas normaliai širdies, raumenų ir nervų sistemos veiklai.
   21. Kreatininas parodo inkstų veiklą ir padeda įvertinti, kaip efektyviai inkstai filtruoja medžiagų apykaitos produktus iš kraujo.
   22. Laisvas tiroksinas (FT4) parodo aktyvaus skydliaukės hormono tiroksino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės veiklą.
   23. Magnis parodo magnio kiekį, kuris svarbus nervų, raumenų, širdies veiklai ir elektrolitų pusiausvyrai.
   24. MTL cholesterolis parodo „blogojo“ cholesterolio kiekį, kurio padidėjimas siejamas su aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
   25. Natris parodo vieno pagrindinių elektrolitų kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skysčių pusiausvyrą, inkstų bei nervų sistemos veiklą.
   26. Šlapalas parodo baltymų apykaitos galutinio produkto kiekį kraujyje ir padeda įvertinti inkstų veiklą bei organizmo skysčių balansą.
   27. Šlapimo rūgštis parodo purinų apykaitos produkto kiekį kraujyje ir padeda įvertinti podagros, inkstų akmenų ar medžiagų apykaitos sutrikimų riziką.
   28. Tireotropinis hormonas (TTH) parodo skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekį ir padeda įvertinti, ar skydliaukė veikia normaliai, per silpnai ar per aktyviai.
   29. Trigliceridai parodo riebalų kiekį kraujyje ir kartu su cholesterolio rodikliais padeda įvertinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
   30. Vitaminas D bendras parodo vitamino D kiekį organizme. Jis svarbus kaulų, raumenų, imuninės sistemos ir bendros savijautos palaikymui.

Moters hormonų ištyrimo programa

Vargina permaininga nuotaika ir nuovargis, sutriko reprodukcinis ciklas, o gal pakito seksualinis elgesys? Dėl to gali būti kalti hormonai. Moterų hormoninė veikla gali sutrikti dėl daugybės priežasčių: paveldimumo, hormonus gaminančių organų veiklos sutrikimų, lytinės brandos, nėštumo ir gimdymo, menopauzės, ginekologinių operacijų, infekcijų, hormoninių preparatų vartojimo, streso ir miego stygiaus bei netinkamos mitybos. Siekiant išsiaiškinti minėtų požymių priežastį ir pagerinti gyvenimo kokybę, pravartu atlikti išsamius hormonų tyrimus. Moters hormonų ištyrimo programą sudaro net 9 moterų lytinių hormonų tyrimai, kurie atliekami paėmus kraujo mėginį.

Ištyrimo metu tiriami:

1. 1. Lytinius hormonus surišantis globulinas (SHBG) parodo baltymo, kuris kraujyje suriša lytinius hormonus, kiekį ir padeda įvertinti aktyvaus testosterono bei estrogenų prieinamumą organizme.
   2. Estradiolis parodo vieno pagrindinių estrogenų kiekį kraujyje ir padeda įvertinti kiaušidžių veiklą, menstruacijų ciklo ypatumus, vaisingumą ar hormonų pusiausvyrą.
   3. Folitropinas parodo folikulus stimuliuojančio hormono kiekį ir padeda įvertinti kiaušidžių ar sėklidžių veiklą, vaisingumą bei hormoninės sistemos funkciją.
   4. Liutropinas parodo liuteinizuojančio hormono kiekį ir padeda įvertinti ovuliaciją, kiaušidžių ar sėklidžių veiklą bei lytinių hormonų reguliaciją.
   5. Testosteronas parodo pagrindinio vyriškojo lytinio hormono kiekį kraujyje ir padeda įvertinti lytinę funkciją, vaisingumą, raumenų masės, energijos bei hormonų pusiausvyros pokyčius.
   6. Prolaktinas parodo hormono, susijusio su pieno gamyba ir reprodukcine sistema, kiekį kraujyje ir padeda įvertinti menstruacijų ciklo, vaisingumo, lytinės funkcijos ar hormonų pusiausvyros sutrikimus.
   7. Laisvas trijodtironinas (FT3) parodo aktyvaus skydliaukės hormono kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės veiklą.
   8. Laisvas tiroksinas (FT4) parodo aktyvaus skydliaukės hormono tiroksino kiekį kraujyje ir padeda įvertinti skydliaukės veiklą.
   9. Tireotropinis hormonas (TTH) parodo skydliaukę stimuliuojančio hormono kiekį ir padeda įvertinti, ar skydliaukė veikia normaliai, per silpnai ar per aktyviai.

Policistinių kiaušidžių sindromo ištyrimo programa

Sergant policistiniu kiaušidžių sindromu sutrinka lytinių hormonų gamyba ir jų santykis (padaugėja vyriškųjų lytinių hormonų, o moteriškųjų sumažėja). Įtariant šį hormonų veiklos sutrikimą, pravartu atlikti policistinių kiaušidžių sindromo ištyrimo programą, kurią sudaro net 4 pagrindiniai hormonų tyrimai.

Ištyrimo metu tiriami:

1. Folitropinas parodo folikulus stimuliuojančio hormono kiekį kraujyje ir padeda įvertinti kiaušidžių veiklą, vaisingumą bei hormoninės sistemos funkciją.
2. Liutropinas parodo liuteinizuojančio hormono kiekį kraujyje ir padeda įvertinti ovuliaciją, kiaušidžių veiklą bei lytinių hormonų reguliaciją.
3. Lytinius hormonus surišantis globulinas (SHBG) parodo baltymo, kuris kraujyje suriša lytinius hormonus, kiekį ir padeda įvertinti, kiek aktyvaus testosterono ar estrogenų yra prieinama organizmui.
4. Testosteronas parodo pagrindinio vyriškojo lytinio hormono kiekį kraujyje ir padeda įvertinti lytinę funkciją, vaisingumą, raumenų masės, energijos bei hormonų pusiausvyros pokyčius.

Priešvėžinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

Programa sudaryta iš 5 pagrindinių vėžio žymenų, kurių kiekiai didėja sergant kiaušidžių ar gimdos vėžiu. Vėžio žymenų tyrimai skiriami diagnozei patikslinti ir vėžio gydymo eigai stebėti, tačiau negali būti atliekamai profilaktiškai.

Ištyrimo metu tiriami:

1. CA 125 parodo navikinio žymens kiekį kraujyje. Dažniausiai atliekamas kiaušidžių būklės vertinimui ir gydymo stebėsenai.
2. CA 19-9 parodo navikinio žymens kiekį kraujyje. Dažniausiai atliekamas kasos, tulžies takų ar virškinamojo trakto ligų stebėsenai.
3. CEA parodo karcinoembrioninio antigeno kiekį, kuris gali būti padidėjęs sergant kai kuriomis virškinamojo trakto, plaučių, krūtų ar kitomis ligomis, taip pat naudojamas gydymo eigai stebėti.
4. Epitelinio kiaušidžių vėžio žymuo (HE-4) parodo baltymo kiekį kraujyje. Ji atliekamas vertinant epitelinio kiaušidžių vėžio riziką.
5. ROMA indeksas apskaičiuojamas pagal CA 125, HE-4 ir menopauzės būklę, todėl padeda įvertinti epitelinio kiaušidžių vėžio riziką.

Priešvėžinė išplėstinė kiaušidžių ir gimdos ištyrimo programa

Programa sudaryta iš 7 pagrindinių vėžio žymenų, kurių kiekiai didėja sergant kiaušidžių ar gimdos vėžiu. Vėžio žymenų tyrimai skiriami diagnozei patikslinti ir vėžio gydymo eigai stebėti, tačiau negali būti atliekamai profilaktiškai.

Ištyrimo metu tiriami:

Priešvėžinė moterų ištyrimo programa

Šios programos metu tiriami kiaušidžių, krūtų, gimdos ir kasos vėžio žymenys. Vėžio žymenų tyrimai skiriami diagnozei patikslinti ir vėžio gydymo eigai stebėti, tačiau negali būti atliekamai profilaktiškai. Tad juos pravartu atlikti tik įtariant patologiją.

Ištyrimo metu tiriami:

1. CA 125 parodo navikinio žymens kiekį, kuris dažniausiai naudojamas kiaušidžių būklės vertinimui ir gydymo stebėsenai, tačiau jo padidėjimą gali lemti ir ne onkologinės būklės.
2. CA 15-3 parodo navikinio žymens kiekį, kuris dažniausiai naudojamas krūties vėžio gydymo eigai ar ligos stebėsenai, tačiau vienas pats vėžio diagnozės nepatvirtina.
3. CA 19-9 parodo navikinio žymens kiekį, kuris dažniausiai naudojamas kasos, tulžies takų ar virškinamojo trakto ligų stebėsenai, tačiau vienas pats vėžio diagnozės nepatvirtina.
4. CEA parodo karcinoembrioninio antigeno kiekį, kuris gali būti padidėjęs sergant kai kuriomis virškinamojo trakto, plaučių, krūtų ar kitomis ligomis, taip pat naudojamas gydymo eigai stebėti.
5. Epitelinio kiaušidžių vėžio žymuo (HE-4) parodo baltymo kiekį, kuris naudojamas vertinant epitelinio kiaušidžių vėžio riziką ir gali būti taikomas kartu su kitais tyrimais.
6. ROMA indeksas apskaičiuojamas pagal CA 125, HE-4 ir menopauzės būklę, todėl padeda įvertinti epitelinio kiaušidžių vėžio riziką, tačiau diagnozei patvirtinti reikalingas gydytojo vertinimas ir papildomi tyrimai.